Kodėl rekomenduojama tręšti rudenį?
Trąšos yra maistas sodui, kaip ir žiemojantiems gyvūnams, sodui reikia maisto medžiagų, kad jis galėtų išgyventi žiemą.
Pagrindinės augalų maistinės medžiagos yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Rudenį sode trūksta dviejų iš jų: fosforo, kuris stiprina augalų ląsteles ir pagerina jų atsparumą šalčiui, ir kalio, kuris skatina daugiamečių augalų, medžių ir krūmų žydėjimą kitą vasarą bei pagerina augalų atsparumą sausrai ir šalčiui.
Kita vertus, azoto yra pavasarinėse ir vasarinėse trąšose. Jis skatina augimą, todėl gali atitolinti augalų pasiruošimą rudeniui ir susilpninti atsparumą šalčiui.
Kada reikėtų atlikti rudeninį tręšimą?
Nepriklausomai nuo trąšų pavadinimo, geriausias laikas tręšti paprastai yra vasaros pabaigoje, kai augalai dar auga ir gali įsisavinti maistines medžiagas. Rudeninė lapų spalva yra aiškus ženklas, kad augalas nebepasisavina maistingųjų medžiagų iš dirvožemio, o ruošiasi žiemai.
Tikslus rudeninio tręšimo laikas priklauso nuo rudens orų ir geografinės sodo padėties. Augalai gauna didžiausią naudą iš trąšų, jei rudenį yra tręšiami prieš pagelstant lapams. Uogakrūmiai ir vaismedžiai turi būti tręšiami iškart nuėmus derlių. Kad daugiamečiai augalai pasisavintų reikiamas medžiagas, rudeninėmis trąšomis juos reikėtų tręšti liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kuriems augalams reikia rudeninių trąšų?
Rudeninėmis trąšomis turėtų būti tręšiami visi sodo augalai: veja, daugiamečiai augalai, dekoratyviniai medžiai ir krūmai, spygliuočiai, uogakrūmiai ir vaismedžiai. Visų pirma, trąšos yra naudingos visiems žiemos šalčiams atspariems augalams, taip pat vaismedžiams ir uogakrūmiams. Taip pat svarbus rudeninis daugiamečių augalų tręšimas, liepos–rugpjūčio mėnesiais šakniastiebiuose jei užaugina naujus pumpurus.
