Dažnai užduodami klausimai

Geroje žemėje, kitaip tariant, augimo substrate, augalai jaučiasi geriausiai. Žemėje yra tinkamos žaliavų proporcijos, nėra piktžolių šaknų, šiukšlių ar sėklų. Į kokybišką žemę pasodintas augalas reikalauja mažiau priežiūros ir geriau auga.

Gera žemė yra vienodos kokybės mineralinių ir organinių medžiagų mišinys. Mineralai yra smulkus smėlis, smėlis ir molis. Organinės medžiagos yra durpės ir kompostas.

Dirvožemis taip pat yra sudarytas iš įvairių medžiagų, tačiau jį formuoja gamta ir žemės ūkis. Natūralaus dirvožemio kokybė paprastai yra labai nevienoda, jame gali būti daug piktžolių.

Kuriant naują žemės rūšį yra atsižvelgiama į keletą veiksnių. Žemės savybės priklauso nuo augalų poreikių ir žemės naudojimo tikslo. Be to, žemė turi būti lengvai naudojama ir efektyvi.

Mūsų tikslas yra pasiūlyti tinkamą žemę kambariniams ir lauko augalams, lysvėms, rožynams, vazonuose auginamoms vasarinėms gėlėms ir vejai. Dėl atkaklaus darbo mūsų žemė yra aukštos kokybės ir palengvina sodininkystę.

Žemės mišinių žaliavai paprastai yra naudojamos durpės, mineraliniai dirvožemiai ir kompostas. Pageidaujamas žemės savybės lemia ir tai, kokios durpių rūšys bus naudojamos.

Tam tikrai augalų grupei skirta žemė turi tik šiems augalams tinkamų savybių. Štai keletas pavyzdžių.

Speciali daugiamečių ir rožių žemė tinka daugiametėms gėlėms, rožėms ir raganėms sodinti. Joje yra daug maistinių medžiagų. Kalis užtikrina gausų žydėjimą, smulkus molis sulaiko drėgmę ir lėtai išskiria maistines medžiagas.

Spygliuočių ir rododendrų žemė turi žemą pH. Tinka rūgštų dirvožemį mėgstantiems augalams.

Vasarinėms gėlėms augti reikia daug vandens ir maisto medžiagų. Todėl vasarinių gėlių žemėje yra ilgo poveikio bazinių trąšų, užtikrinančių bendrą augimą, ir vandenį sulaikančių granulių, kurios palaiko tolygią dirvožemio drėgmę. Tuo pačiu metu puri žemių struktūra skatina šaknų augimą.

Sodo žemė, kurioje daug maistinių medžiagų, tinka įvairiems tikslams – medžiams sodinti ir vejai įrengti.

Sodinant į vazonus ir lovelius, augalams nesvarbu, kokioje žemėje jie auga. Kai dirvožemyje yra daug šaknų, nebelieka vietos ir maisto medžiagų augalams augti. Gyvybingos naujos šaknys sunaudoja daugiausiai maisto medžiagų ir vandens. Šaknų sistemai augti reikia didesnio vazono ir naujos maisto medžiagų turinčios žemės.

Paprastai sode dirvožemis jau yra. Norint pasiekti gerą rezultatą, reikia atsižvelgti į tai, kad vešlūs ir stiprūs sodininkystės ūkiuose auginami augalai auga maisto medžiagų turtingame durpių substrate. Kad augimas būtų toks pat intensyvus ir augalas galėtų sėkmingai įsišaknyti, svarbu į iškastą sodinimo duobę įmaišyti daug naujos žemės.
Paruoštą naudoti į maišus supakuotą žemę lengva naudoti. Sodo žemė puikiai tinka daugeliui medžių ir krūmų sodinti.

Sodindami rūgštų dirvožemį mėgstančius augalus, naudokite tik spygliuočių ir rododendrų žemę. Ji nekelia dirvožemio pH, todėl rododendrų lapai nepagelsta.
Naudojant ekologišką sodo žemę, daržovės duoda gausų derlių, nereikia vargti ravint piktžoles ir kasti žemę. Prieskoniniams žalumynams yra skirta speciali smėlio mišinio žemė.

Derlinga žemė – tai paviršinis dirvožemio sluoksnis, kuriame yra gausu humuso. Bėgant laikui derlingas dirvožemis susiformuoja dirbamuose ir tręšiamuose laukuose dėl mikroorganizmų veiklos; derlingas sluoksnis paprastai yra kastuvo gylio. Po dirvožemio sluoksniu yra tankus podirvis, kuriame mažai maisto medžiagų.

Trumpai tariant, derlinga žemė reiškia maisto medžiagų turtingą sodo dirvą, kurioje augalai gerai auga ir žydi.

Dirvožemis yra įvairus – žemesnėse vietovėse dirvožemis gali būti kietas ir molingas, miškais apaugę sausi, moreniniai plotai, humusu turtingi miškingų pievų dirvožemiai.

Sode ir podirvyje maistingas dirvožemio sluoksnis gali būti pagerintas pridedant naujo dirvožemio, komposto ir trąšų. Mikroorganizmai, skaidantys augalų atliekas, irgi gerina dirvožemį.

Gaminant aukštos kokybės žemės mišinį, žemė nekasama laukuose, bet yra sumaišomos įvairios žaliavos. Be pakuočių parduodamoje purioje žemėje yra daugiau mineralinių medžiagų, tokių kaip smėlis ir molis. Maišuose supakuotuose žemėse yra daugiau durpių.

Palei žemę skraidančios ar aplink augalus dūzgiančios musės tikriausiai yra daiginiai uodeliai. Daiginiai uodeliai nėra augalų kenkėjai, bet vis tiek nemalonūs. Lervos ėda plonas augalų šaknis ir, jei lervų yra daug, jos gali pažeisti augalus. Kita vertus, suaugę daiginiai uodeliai augalų neėda, bet mėgsta ant vazonų paviršiaus susidariusį pelėsį, taip pat jiems patinka dėti kiaušinėlius į naują šviežią žemę.

Todėl daiginiai uodeliai nėra savaime susiję su augalininkyste ar žemės pakeitimu, bet yra natūralus reiškinys. Daiginiams uodeliams patinka drėgnas dirvožemis – ten jie deda kiaušinius. Todėl atrodo, kad jie dauginasi pavasarį, keičiant žemę ir augant augalams. Deja, vienas daiginis uodelis gali padėti kiaušinių ir priperėti daug naujų uodelių.

Norint išnaikinti daiginius uodelius, reikia pradėti laistyti iš apačios, kad žemės paviršius išdžiūtų, nes uodai kiaušinėlius deda drėgnoje dirvoje. Iš vazonų taip pat galima pašalinti paviršinį žemės sluoksnį, kuriame gali būti lervų.

Naikinant uodelius reikia apžiūrėti visus kambarinius augalus, nes uodai sparčiai dauginasi ir deda vis daugiau kiaušinių ant naujų augalų. Jei problema išlieka, kad atsikratytumėte lervų, visų augalų dirvožemį reikia pakeisti.

Suaugusius skraidančius daiginius uodelius galima išgaudyti su museliniu popieriumi. Prie kambarinių augalų galima laikyti nedidelį puodelį saldžių sulčių su lašeliu indų ploviklio. Sultys pritraukia vabzdžius, o indų ploviklis juos nužudo. Vienas iš uodelių naikinimo būdų yra keletai valandų panardinti vazonus į vandenį. Tačiau šiuo atveju vazonas turi turėti tinkamą drenažą ir skylę dugne, kad žemė greitai išdžiūtų ir nenutrūktų deguonies tiekimas šaknims. Šis būdas augalininkystėje netinka. Atsargiai pašalinkite nuo vazonų viršutinį žemių sluoksnį, kuriame gali būti lervų. Ant žemių paviršiaus taip pat galima padėti supjaustytą žalią obuolį, kad jis pritrauktų lervas.

Vazonų mulčiavimas taip pat padeda išspręsti problemą, nes daiginiai uodeliai lengvai nepatektų į dirvą. Augalininkystėje geriausias sprendimas yra dirvožemį padengti plonu smėlio sluoksniu.

Viena iš žemių sudedamųjų dalių yra pelkinės durpės. Nupjovus pelkėje augančius medžius, kelmai išraunami, tačiau durpėse gali likti smulkesnių kelmų šaknų, kurios, nepaisant sijojimo, kartais patenka į žemę. Jei žemėje yra medžio gabalų, pašalinkite juos tik nuo viršutinio dirvožemio sluoksnio. Giliau esantys medžio gabalai nekenkia, bet pagerina dirvožemio struktūrą ir padaro jį puresnį.

Žemės paviršiuje susiformavusi gelsva augmenija tikriausiai yra pelėsis – žemės žaliavose paplitę sparčiai augantys grybeliai aktinomicitai. Aktinomicitai, kaip ir kiti dirvožemio mikrobai, yra būtini augalų šaknims, tačiau, suprantama, kad negraži augmenija dirvos paviršiuje nėra visiškai pageidautina.

Veiksmingiausias būdas sulėtinti grybelių augimą yra laistyti iš apačios. Laistant iš apačios, žemės paviršius lieka sausas, o žemių paviršiuje neauga drėgmę mėgstantys grybai. Siekiant apriboti pelėsio augimą, žemės paviršių taip pat galima padengti dekoratyviniais akmenimis „Kekkilä“. Akmens dangos taip pat naudingos, nes jų dėka žemė ilgiau išlieka drėgna, o augalų nereikia taip dažnai laistyti.

Jei norite, kad žemės paviršius būtų matomas, retkarčiais į laistymo vandenį galite įpilti gėlių trąšų Kekkilä, nes didesnė jo dozė padės pažaboti grybelį. Nerekomenduojama šio būdo naudoti augalininkystėje, nes per daug maisto medžiagų neleidžia mažų augalų šaknims pasisavinti vandens, todėl augalai gali išdžiūti.

Visos mūsų pagamintos pakuotės pažymėtos skirtingu partijos numeriu. Partijos numeris yra maišo šone šalia EAN kodo; tai rašaliniu spausdintuvu atspausdinta skaičių serija. Partijos numeris leidžia peržiūrėti įvairią kokybės kontrolės informaciją, susijusią su produkto gamyba. Pavyzdžiui, galime pamatyti, kada buvo pagaminta pakuotė ir kokios laboratorinės vertės buvo gautos jos gamybos metu.

Partijos numerio kodą rasite ant visų mūsų produktų, taip pat trąšų. Ant įvairiaspalvių maišelių yra ir kiti kodai, susiję su pakavimo plastiko kokybe ir gamybos partija. Šie kodai yra ant pakuotės ir nėra susiję su pakuotės turiniu.

Visos „Kekkilä“ mineralinės trąšos ir kambarinių augalų žemė su mineralinėmis trąšomis yra veganiški produktai. Juose nėra jokių gyvulinių medžiagų. Daugumoje ekologiškų Kekkilä produktų yra naudojamos augalinės, t.y. veganiškos trąšas, pagamintos iš fermentuotų augalų ekstraktų. Augalų ekstraktai gaunami iš šalutinių maisto pramonės produktų – bulvių, sojų pupelių, kviečių, kukurūzų, alaus mielių, kokosų ir cukrinių runkelių perdirbimo.

Prieskoninių žalumynų žemė, auginimo žemė, pomidorų substratas ir augimo maišas yra veganiški produktai.

Organinės trąšos yra veganiški produktai, Organinės sodo trąšos, natūralios orchidėjų trąšos, šaltalankiai.

Veganiški produktai ant pakuotės pažymėti etikete „100 % augalinis produktas“.

Komposto naudojimas daugeliu atžvilgių yra tausojantis gamtą, nes leidžia sutaupyti vertingus durpių išteklius, panaudoti atliekas ir skatinti perdirbimą. Komposte yra daug įvairių mikrobų, naudingų augalų augimui, jis naudojamas kaip dirvožemio priedas. Kuo aktyvesni mikroorganizmai, tuo derlingesnė žemė. Kompostavimas yra griežtai kontroliuojama ir licencijuota veikla, todėl kompostą mes gaminame patys. Supakuotoje Kekkilä žemėje nėra komposto iš komunalinių atliekų nuosėdų.

Kekkilä savo produktuose vis dažniau naudoja augalinį, aukštos kokybės dirvožemį gerinantį kompostą, todėl žemė tampa puri ir derlinga. Pavyzdžiui, ekologiškos sodo žemės sudėtyje yra Kekkilä gamykloje pagaminto komposto, kuris gaunamas termiškai kompostuojant sodo atliekas ir medžių žievę. Be komposto, į Kekkilä žemę su augaliniu kompostu buvo pridėta samanų.

Kompostas naudojamas kaip dirvožemio priedas, nes jame yra daug augimui naudingų mikrobų. Mikrobai yra vienaląsčiai organizmai: bakterijos, dumbliai, pirmuonys, mielės ir pelėsiai. Mikrobai yra labai svarbūs dirvožemio būklei. Be mikrobų veiklos augimas sustotų, gyvybė dirvožemyje nutrūktų. Dirvožemio mikrobų funkcija yra suskaidyti organines medžiagas ir iš jų išgauti maistines medžiagas, stabilizuoti medžiagas sekrecijos būdu ir išlaikyti sveiką dirvožemį – gaminti ligas užkertančias medžiagas ir skaidyti teršalus. Dirvožemyje gyvenantys gyvūnai maitinasi augalais, o mikrobai pasirūpina tolesniu jų išmatų apdorojimu. Jie suskaido likučius į maistines medžiagas, kurias augalai gali pasisavinti ir į sąveikai reikalingą anglies dioksidą. Tokiu būdu iš yrančių gyvūnų ir mikrobų atsiranda maistinės medžiagos. Kuo aktyvesnė mikrobiota, tuo derlingesnė žemė!

Dėl savo unikalių sugeriančių savybių, vandenį sulaikančios granulės naudojamos tik vasarinių gėlių žemėje Kekkilä. Vandenį sulaikančios granulės Kekkilä yra saugios, buvo išbandytos auginant valgomuosius augalus ir yra biologiškai skaidžios. Mūsų produktuose nėra mikroplastiko. Vandenį sulaikančios granulės suriša dešimt kartų daugiau vandens ir jį sulaiko, prailgina augalų laistymo intervalą ir palengvina augalų priežiūrą. Vandenį sulaikančias granules geriausiai tinka naudoti greitai išdžiūstančiose vietose, pavyzdžiui, pakabinamuose gėlių krepšiuose ir balkonų loveliuose.

Humuso junginys Kekkilä šaknų galia™. Stiprina augalų šaknų sistemą ir palengvina maisto medžiagų įsisavinimą. Kad augalai būtų vešlūs ir sveiki, į ekologišką Kekkilä žemę yra pridėta natūralaus humuso junginio, kurio funkcionalumas buvo išbandytas tiek augalininkystėje, tiek profesionaliame žemės ūkyje. Priedas Kekkilä šaknų galia™ yra pagamintas iš dirvožemio gaunamo mineralinio leonardito (organinių nuosėdų, kuriose yra daug humino rūgšties).

Sodo kalkės yra birios ir drėgnos, todėl jos nedulka ir lengvai tolygiai paskirstomos.

Sodo kalkės yra gaminamos iš marmuro. Iš marmuro skaldos gaunami marmuro milteliai. Smulkesnės dalelės ištirpsta vandenyje, iškart patenka į dirvožemį ir iš karto sumažina dirvožemio rūgštingumą. Stambesnė skalda ištirpsta lėčiau, todėl kalkių poveikis yra ilgesnis.

Sodo kalkinimas yra tokia pat svarbi veikla kaip ir tręšimas, nes sumažina dirvožemio rūgštingumą. Augalai lengviausiai pasisavina maistines dirvožemio medžiagas, kai dirvožemio pH yra apie 6,2–6,5.

Sodo kalkės yra birios ir drėgnos, todėl nedulka ir lengva tolygiai paskirstyti. Kalkėmis tręšti reikėtų pavasarį arba rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Į vandenį maišomi trąšų milteliai su laiku gali išdžiūti ir sukietėti. Tokios trąšos yra Kekkilä laistymo trąšos, rožių trąšos, vasarinių gėlių trąšos bei miltelių pavidalo spygliuočių ir rododendrų trąšos.

Išdžiūvusias trąšas galima pagerinti įpylus 1–3 matavimo puodelius vandens vienam kilogramui trąšų. Leiskite pastovėti per naktį ir gerai išmaišykite.

Vejos trąšos Kekkilä Plus+ turi būti barstomos kuo tolygiau, o patręšta veja iš karto palaistoma.

Jeigu trąšos paskirstomos netolygiai, veja augs netolygiai, gali atsirasti spalvų skirtumai. Blogiausiu atveju trąšų perteklius ar jų sankaupos gali nudeginti veją. Todėl svarbu laikytis dozavimo nurodymų ir tolygiai paskleisti trąšas.

Kad trąšos nenudegintų vejos, ją palaistykite arba tręškite prieš pat lietų. Šių nurodymų reikėtų laikytis tręšiant visomis trąšomis. Ant augalų lapų patekusios trąšų granulės gali juos nudeginti.

Augalus yra svarbu reguliariai ne tik laistyti, bet ir tręšti. Jeigu kasdien patikrinsite, ar augalus reikia laistyti, jie neišdžius. Dėl sausros sukelto streso nuleipsta pumpurai, augimas sulėtėja.

Ištirpusios vandenyje maistinės medžiagos pasiekia augalus. Laistymo vandenyje ištirpintas trąšas augalai gali iš karto pasisavinti. Silpnu vasarinių gėlių trąšų tirpalu rekomenduojama augalus tręšti kiekvieno laistymo metu. Patręšti nepamiršite, jeigu trąšų skardinę laikysite matomoje vietoje.

Rudenį prasideda augalų poilsio laikotarpis. Anksčiau, t.y. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais augalai tręšiami rudeninėmis trąšomis Kekkilä be azoto ir rudeninėmis trąšomis PLUS+, kuriose gausu fosforo ir kalio. Rudeninės trąšos pagreitina augalų pasiruošimą žiemai ir pagerina jų atsparumą šalčiui.

Rudenį netręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto.

Vieniems žievės mulčias skleidžia nemalonų kvapą, o kitiems maloniai kvepia spygliuočių mišku. Kitaip tariant – kiekvienam skirtingai…

Medžių žievės mulčias Kekkilä yra pagamintas iš aukštos kokybės pušies žievės. Šviežiuose spygliuočiuose ir jų žievėje yra natūralių eterinių aliejų, kurie stipriai kvepia kelias dienas. Žievei pradžiūvus, kvapas išnyksta savaime. Kvapai ir sakai nekenkia augalams, gyvūnams ar žmonėms.

Dekoratyvinis mulčias „Kekkilä“ yra pagamintas gamtą tausojančiu ir saugiu būdu iš geležies oksidu nudažytų pušies drožlių. Geležies oksidus sudaro gamtiniai mineralai, deguonis ir geležies junginiai. Jie, be kita ko, naudojami kaip pigmentas skiediniuose ir natūraliuose dažuose.

Dažams užtvirtinti nenaudojami jokie fiksatoriai. Todėl dekoratyvinio mulčio dažai nėra kenksmingi.

Panaudotas dekoratyvinis mulčias nereikalauja specialaus apdorojimo, laikui bėgant jis tiesiog supūva. Vėliau jį taip pat galima kompostuoti.

Geotekstilę galima kloti po mulčio sluoksniu tik tada, jeigu dirvoje yra daugiamečių piktžolių šaknų. Dekoratyvinį mulčią taip pat galima naudoti žievės mulčiu padengto paviršiaus apdailai. Rekomenduojamas dekoratyvinio mulčio sluoksnio storis yra 3–7 cm.

Atidarę maišą ir paskleidę mulčią, pamatysite, kad ant jo paviršiaus yra dažų dulkių, kurios ištirpsta lietaus metu. Kadangi tai natūralus produktas, atspalvis ir spalvos intensyvumas gali šiek tiek skirtis. Spalvai įtaką daro medžio amžius, struktūra, drėgmė ir pan.

Rekomenduojame mūvėti apsaugines pirštines, nes dažuose esanti geležis gali sukelti dirginimą ir pažeisti jautrią odą.

Mulčią galima naudoti, kol jis pats supus. Jį taip pat galima kompostuoti. Mulčias yra nudažytas natūraliais geležies oksido dažais ir yra visiškai saugus aplinkai. Spalva gerai atlaiko mūsų nepastovius orus.

Deja, kartais taip gali atsitikti dėl nepakankamo oro kiekio pakuotėje. Produktai yra sukrauti ant padėklo, kuris padengtas plėvele. Tokia reakcija gali įvykti, jeigu dėl oro sąlygų į pakuotę patenka drėgmė. Mulčio produktų neapdorojame jokiomis cheminėmis medžiagomis, kurios galėtų užkirsti kelią šiai reakcijai, nes tokios cheminės medžiagos kenkia sodo augalams. Baltas sluoksnis nėra pavojingas augalams ir paskleidus produktą išnyksta. Produktas yra tinkamas naudoti.

Dekoratyviniai mulčiai Kekkilä yra pušies drožlės, nudažytos natūraliais geležies oksido dažais, naudojant aplinką tausojančius ir saugius būdus. Dažams užtvirtinti nenaudojami jokie fiksatoriai.

Po žiemos mulčio spalva gali šiek tiek išblukti. Rekomenduojame jį atnaujinti nauju, labai plonu mulčio sluoksniu. Mulčiu padengtas paviršius atrodo tvarkingai ir gražiai.

Visi Kekkilä dekoratyviniai akmenys yra natūralios uolienos. Jie pavadinti pagal uolienų pavadinimą, pavyzdžiui, Raudonas granitas arba Juodas diabazas.

Akmenų spalvų skirtumai priklauso nuo akmens skilimo vietos. Priklausomai nuo oro sąlygų, akmenims taip pat būdingas spalvos intensyvumo pasikeitimas. Ką tik paklotų akmenų paviršius yra apdulkėjęs, todėl jie gali atrodyti šviesesni. Per kelias savaites lietus nuplauna akmenis ir jų spalva tampa intensyvesnė.

Produkto pavadinimas nurodo uolieną, o ne produkto spalvą. Pavyzdžiui, Baltas Gabro yra baltos spalvos, tačiau kai kurie akmenys yra pilko ir rožinio atspalvio. Laikui bėgant ir dėl oro sąlygų poveikio, juodojo diabazo spalva tampa intensyvesnė.

Dideli dekoratyviniai akmenys taip pat yra natūralūs. Pakuotėje gali būti apdorojimo metu pažeistų akmenų.

Mūsų gaminių asortimento dekoratyviniai akmenys yra skirti dekoravimui. Deja, jų naudoti akvariumuose mes nerekomenduojame.

Durpių blokai išpjaunami iš pelkėse kasamų rudųjų samanų durpių. Jie džiovinami ore jų neapdorojant jokiu papildomu būdu ir tada supakuojami.
Durpių blokai yra natūralus produktas, todėl kiekvienas blokas šiek tiek skiriasi.

Iš durpių blokų statant sienas ar užtvaras, juos galima pjaustyti akmens vatos peiliu. Statinys bus gražus ir patvarus. Todėl galutinis rezultatas nepriklauso nuo durpių bloko dydžio.

Jeigu sodo lapų ir šakelių kompostavimas neprasideda, dažniausiai medžiaga yra per sausa arba trūksta maisto medžiagų. Jei komposto masė atrodo labai sausa, galite ją laistyti drungnu vandeniu. Jei kompostavimas neprasideda, gali būti, kad iš lapų, daržovių atliekų viršūnių ir šakų susidedančiose sodo atliekose nepakanka azoto. Vištų mėšlas subalansuoja maisto medžiagų kiekį ir skatina mikroorganizmų veiklą.

Jeigu kompostinė veikia tinkamai, kompostas kvepia pavasariu ir neišskleidžia puvimo ar kitų nemalonių kvapų. Jeigu nemalonaus kvapo komposto masė yra labai drėgna ir tanki, pridėjus birių medžiagų ji tampa biresnė, padidėja daug azoto turinčių yrančių virtuvės atliekų maisto vertė.

Į kompostinę įpilkite kibirą karšto vandens. Jei komposto masė yra šlapia, į kompostinę galite įdėti karšto vandens pripildytas talpas. Žiemos pradžioje svarbu įberti pakankamą kiekį birių medžiagų, kad atidarius dangtį neišgaruotų šiluma.

Ant užšalusio komposto galima ir toliau pilti atliekas pakaitomis su biriomis medžiagomis. Pavasarį atšilus orams, kompostavimo procesas vyksta toliau.

Tikėtina, kad skystų nuotekų žarnos angą užkimšo ten susikaupusi smulki masė. Tokiu atveju žarną ištraukite ir ją nuplaukite. Ištuštinus kompostinę, prie skystų nuotekų žarnos angos rekomenduojama įberti kelias saujas stambesnės struktūros medžiagos, pavyzdžiui, dekoratyvinio mulčio.

Dėl užsikimšusių „Kekkilä“ 50 l sausojo tualeto ir 100 l kompostuojančio sausojo tualeto nuotekų žarnų, susikaupęs skystis gali nenutekėti. Tokiu atveju ištuštinkite ir išvalykite vidinę talpą.

Į vidinės talpos dugną įberkite kelių centimetrų sluoksnį stambios struktūros suyrančios medžiagos, pavyzdžiui, dekoratyvinio mulčio arba smulkių šakelių. Jeigu turite, galite naudoti filtravimo audeklą. Nutekėjimo angas galima šiek tiek praplatinti ne didesniu nei 5 mm peiliu arba grąžtu.

Labiausiai tikėtina priežastis yra prasta ventiliacija. Kad vėdinimas veiktų, sausame tualete turi būti tinkamai sumontuotas ventiliacijos vamzdis.  Kad neiškiltų problemų, vamzdyje neturėtų būti per ilgų (daugiau nei 50 cm) horizontalių įpjovų, o jis pats turėtų būti iškeltas daugiau nei vienas metras virš pastato kraigo.

Naudojant per mažai birių medžiagų taip pat gali atsirasti nemalonus kvapas. Po kiekvieno naudojimo rekomenduojama užpilti birios medžiagos. Tada atliekos išlaiko purią struktūrą ir vyksta kompostavimas.

Tikėtina, kad skystų nuotekų žarnos angą užkimšo ten susikaupusi smulki masė. Tokiu atveju žarną ištraukite ir ją nuplaukite. Ištuštinus tualetą, prie skystų nuotekų žarnos angos rekomenduojama įberti kelias saujas stambesnės struktūros medžiagos, pavyzdžiui, dekoratyvinio mulčio.

Birios medžiagos visada pakuojamos sausos. Dėl techninių gamybos priežasčių, maišuose yra mažų skylučių, nes maišus reikia sudėti ant padėklų. Tačiau plėvelė neleidžia patekti vandeniui. Jeigu pakuotė laikoma lietuje, didelio sugeriamumo biri medžiaga per šias mažas skylutes sugeria drėgmę. Išdžiūvęs produktas yra tinkamas naudoti.

Mūsų produktų pardavėjai yra gavę nurodymus, kad birios medžiagos turi būti apsaugotos nuo kritulių arba uždengtos. Ateityje stengsimės dar labiau atkreipti prekybininkų dėmesį į tai, kad birios medžiagos būtų saugomos pastogėse.